pragirdėsimas

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pragirdėsimas, mot. g. pragirdėsima
Neįvardžiuotinės formos
Įvardžiuotinės formos

Lietuvių kalba

pragirdėsimas (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

pragirdėsimas: bendrai

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pragirdėsimas, mot. g. pragirdėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pragirdėsimas	pragirdėsimi	pragirdėsima	pragirdėsimos	pragirdėsima	-
kilm.	pragirdėsimo	pragirdėsimų	pragirdėsimos	pragirdėsimų	-	-
naud.	pragirdėsimam	pragirdėsimiems	pragirdėsimai	pragirdėsimoms	-	-
gal.	pragirdėsimą	pragirdėsimus	pragirdėsimą	pragirdėsimas	-	-
įnag.	pragirdėsimu	pragirdėsimais	pragirdėsima	pragirdėsimomis	-	-
viet.	pragirdėsimame	pragirdėsimuose	pragirdėsimoje	pragirdėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pragirdėsimasis	pragirdėsimieji	pragirdėsimoji	pragirdėsimosios	-	-
kilm.	pragirdėsimojo	pragirdėsimųjų	pragirdėsimosios	pragirdėsimųjų	-	-
naud.	pragirdėsimajam	pragirdėsimiesiems	pragirdėsimajai	pragirdėsimosioms	-	-
gal.	pragirdėsimąjį	pragirdėsimuosius	pragirdėsimąją	pragirdėsimąsias	-	-
įnag.	pragirdėsimuoju	pragirdėsimaisiais	pragirdėsimąja	pragirdėsimosiomis	-	-
viet.	pragirdėsimajame	pragirdėsimuosiuose	pragirdėsimojoje	pragirdėsimosiose	-	-